LIUŠERIO SPALVŲ TESTAS
Spalvų pasirinkimo metodas – tai adaptuotas Makso Liušerio spalvų testo variantas. Spalvų testas, tai labai įdomi metodika, originali pasirenkant stimuliuojančias priemones, kurios stipriai veikia įvairias žmogaus psichikos puses.
Spalvų pasirinkimo metodas išvengia tarpkultūrinių aspektų (požiūrių) ir skirtingai negu daugelis verbalinių ir neverbalinių testų nesukelia (neišprovokuoja) gynybinio pobūdžio reakcijų. Ši metodika išryškina ne tiktai įsisąmonintą (sąmoningą), subjektyvų tiriamojo požiūrį į spalvų etalonus (pavyzdžius), bet ir nesąmoningą reakciją į juos (spalvų pavyzdžius), ir tai leidžia šį metodą laikyti giluminiu, projektiniu. Spalvos matymas (suvokimas) yra susijęs ir su kiekvienos konkrečios spalvos suvokimu, atsiradusiu dėl apibendrinančios subjektyvios patirties, o taip pat yra susijęs su ,,senų smegenų” reakcijomis, kurios ir vadovauja sudėtingoms autonominėms organizmo sistemoms. Šiuo atveju yra labai svarbus aktualios (tuo metu esančios) žmogaus būsenos psichologinių aspektų (požiūrių) persipinimas ir su simpatinėmis (nervų sistema – vegetacinės nervų sistemos dalis, reguliuojanti organizmo adaptacines ir trofines funkcijas ir padedanti organizmui prisitaikyti prie aplinkos) ir parasimpatinėmis (nervų sistema – vegetacinės nervų sistemos dalis, skatinanti organizmo reabilitaciją) charakteristikomis, kurios susijusios su hipofizės veikla. Jos, kaip žinoma, didele dalimi įtakoja nuotaikos foną, turi įtakos bendram psichiniam aktyvumui, įtakoja motyvaciją skatinančią sferą ir poreikių intensyvumą.
Ši metodika buvo naudojama, kaip psichodiagnostinio tyrimo priemonė, padedant pasirinkti profesiją moksleiviams, taip pat remiantis šia metodika buvo tiriami šauktiniai. Be to, ji buvo naudojama diagnostiniams tyrimams, tiriant reurotinius sutrikimus, o taip pat nustatant emocinės įtampos būsenas dar prieš pasireiškiant ligai. Taikant šią metodiką tirti žmonės turintys psichikos sutrikimų: esant neurozei, psichopatijai, neurozinėms šizofrenijos eigos formoms, depresijai. Šia metodika buvo naudojamasi atliekant teismo paskirtas psichiatrines ekspertizes.
Gautų rezultatų analizė leidžia teigti, kad yra būtinas, metodikos pagalba gautų duomenų suskirstymas į atskirus lygius ir tų lygių interpretacija. Be to, ir tai būdinga ne tik M. Liušerio testui, patirtis ir atlikti tyrimai byloja apie tai, kad konkreti spalvų pasirinkimo metodo interpretacija yra negalima, neatsižvelgus į objektyvaus stebėjimo rezultatus. Nes labai skiriasi gautų duomenų vertinimas tiriant, taip sakant, sveikus žmones (normos grupė), kurie tuo metu jaučiasi gerai ir patiria komfortą, ir tuos žmones, kurie yra pernelyg emociškai išsitempę, bei tiriant tuos žmones, kurie yra psichinio susirgimo būsenoje arba turi pastoviai egzistuojančius psichinius ir emocinius nukrypimus nuo normos.
Jis tampa priemone giliam asmenybės studijavimui, nustatant jos dvasinę būseną, emocijas, kurios atsiranda sutrikus santykiams su aplinka ir leidžia išryškinti subtilius charakterio bei kintančios jausmų būsenos niuansus t.y. parodyti vos pastebimus skirtumus. Be to šis metodas labai akivaizdžiai atskleidžia ryšį tarp konstituciškai paveldėtų savybių su reagavimo į aplinkos poveikį tipu, padeda atskleisti sugebėjimo priešintis aplinkos poveikiui arba priklausomybės, pavaldumo tam poveikiui lygį, pasitelkiant būdingus tam individui gynybos būdus.
